Šis bokštas, dar vadinamas „baltuoju švyturėliu“, yra vienas pirmųjų pastatų, kuriuos pamato bet kuris keliautojas, atkeliaujantis į Ventspilio uostą iš jūros pusės.
Pirmasis Ventspilio Locmanų bokštas buvo pastatytas 1897 m. ir tarnavo kaip prieglobstis uosto locmanams. Iki to laiko locmanai bazavosi Ventspilio pilies bokšte. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu bokštas buvo sugriautas, o jo vietoje 1920 metais pastatytas laikinas bokštas.
1934 m. bokštą nuspręsta statyti arčiau jūros kranto, taip padidinant regėjimo lauką. Locmanų bokštas stovi Ventspilio laisvojo uosto teritorijoje prie Pietinio molo tarp Žvejybos uosto ir Ventos upės. Bokštas buvo pastatytas vietoje, kurią dar visai neseniai skalavo jūra, todėl jo pamatams panaudoti betonu užpildyti šuliniai iš cementinių ritinių. Bokšte buvo įrengtos patalpos locmanams ir švyturio sargui, o viršutinėje platformoje buvo locmanų darbo patalpa, kurį apšvietė iš ledlaužio „Pērkons“ išimti iliuminatoriai. Bokšte buvo sumontuotas rūko signalo variklis, galingas besisukantis šviesos spindulio leistuvas, žiūronai ir kita įranga.
Daugiakampis 20,4 metro aukščio bokštas pastatytas iš plytų, o jo apvali viršutinė dalis – iš gelžbetoninių konstrukcijų.
Bokštas iškilęs 22,5 m virš jūros lygio ir yra unikalus ant Baltijos jūros kranto Kuržemėje išlikęs pastatas. Locmanų bokštas savo pirminių funkcijų nebevykdė jau XX a. viduryje, vėliau juo naudojosi Hidrometeorologijos tarnyba, o šiuo metu bokštas nenaudojamas ir nėra prieinamas lankytojams.