Pasakoja, kai pirmoji bažnyčia dėl pakrantės erozijos buvo įgriūvusi į jūra. Tai yra tipiška suitų krašto katalikų bažnyčia, skirtinga nuo kitų- liuteroniškos Kuržemės.
Dabartinis matomas bažnyčios įvaizdis tapo 1861 metais, o 1862- ais buvo pašvęstą Šv. Juozapo šlovei (titulus ecclesiae). 1870m. prie bažnyčios dar pristatytas bokštas. Bažnyčia turi du altorius ir du bokšto varpus.
Viena iš trijų istorinių Suitu krašto bažnyčių, suitu kultūros erdvės dalis, įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Pastatytas XIX a. Bažnyčioje įrengti vasaros vartai, informacinis stendas.
Vasaros sezono metu bažnyčios bokštas yra atviras apžiūrėti kiekvieną dieną.
Vasaros vartai stikliniai, kad būtų galima pamatyti bažnyčios vidų.
Įdomūs yra bažnyčios durų įtvarai. Prie bažnyčios lubu pakabintas burlaivis, kuris susiijęs su vieno laivo išsigelbejimo istorija. Apie Jūrkalnės kaimo įkūrimą pasakojama legenda. Kadaise viduramžiais netoli Jūrkalnės į audrą pateko laivas. Laivo kapitonas įgulai prisiekė – jei jie ras krantą – vietoje, kurioje išsilaipins, jis pastatysiąs bažnyčią kaip dėkingumo ženklą Dievui. Netrukus laivui pavyko išsikapanoti iš audros žabangų– taip šioje vietoje pastatyta pirmoji bažnyčia. Beje, tuo metu Jūrkalnė buvo pavadinta Feliksbergu – Laiminguoju Kalnu. Taip pat viduramžiais kaimas vadintas ir Jorencelu ir Pilsbergu, ir Žemuoju kaimu. 1786. 1786m. kunigaikštis Petras Baironas perstatė medinę kaimelio bažnytukę į tvirtą mūrinę bažnyčią. 1870. 1870m. prie bažnyčios dar pristatytas bokštas. Dabartinis Jūrkalnės vardas miesteliui suteiktas 1928m.