Targalės apylinkėje, Uovišių kaime, miškingoje vietovėje netoli švyturio, kur auga senos pušys, pastatytas metalinis Aušros medis. Jo aukštis – 6,5 metro, plotis – 5 metrai. Aušros medis padarytas taip, kad jame atsispindėtų Joninių rytą tekanti saulė.
Latviško simbolio autoriai yra meistrai Symansoniai – sūnus Jurgis ir tėvas Maris iš Rencėnų Valmieros regione.
Valmieros regione. Šis ženklas pasirinktas todėl, kad yra gražus ir estetiškas, yra simbolis keliais požiūriais, parodo asmens ir visuomenės raidą. „Aušros medis susijęs su pasaulio pažinimu – to, kurios egzistavo iki mūsų, kuris šiandien atrastas ir vis dar slypi, mūsų neatrastas. Aušros medis simbolizuoja nuolatinį individo ir visuomenės vystymąsi, primena, kad esame kilę iš savo protėvių, o už mūsų yra naujoji karta – vaikai“, – sakė medžio idėją pateikęs medikas Raulas Vėlinis“.
Aušros medis (taip pat vadinamas Saulės medžiu, Pasaulio krūmu, Pasaulio medžiu, ąžuolu, senu krūmu, eglute) yra mitologinis įvaizdis iš latvių mitologijos, taip pat ornamentas.
Aušros medžio šaknys buvo susijusios su požeminiu pasauliu. Stiebas – vidurinis pasaulis, kuriame gyvena žmonės, gyvūnai ir kiti gyviai. Medžio lapija – susijusi su dangaus pasauliu. Aušros medžio lapai – sidabriniai, šaknys – varinės, o šakos – auksinės. Paprastai šis medis buvo ąžuolas. Aušros medis simbolizuoja saulės kelią ir pasaulio tvarką. Aušros medis minimas latvių dainose, randamas ir latvių liaudies ornamentuose. Aušros medis – dienos ritmo simbolis, reprezentuoja žmogaus pasaulio suvokimą, simbolizuoja jo dvasingumą.
Aplinkos objektą kaimui dovanojo Uovišių draugijos atstovas medikas Raulis Vėlinis.
Kad pamatytumėte Aušros medį, reikia važiuoti Ventspilio–Kolkos automagistrale, tada pasukti link Uovišių, po to – važiuoti iki Uovišių švyturio. Pasisukus nuo švyturio – už kelių metrų yra kelias į kairę. Jis veda iki Aušros medžio.