Puopės bažnyčia yra valstybinės reikšmės architektūros paminklas ir joje yra valstybinės reikšmės meno objektai – altorius, suolai, vargonų galerija, sakykla, įėjimo durų portalas ir varčios, taip pat bokšto laikrodis su piešiniais – vienintelis Latvijoje, turintis valstybinės reikšmės kultūrinio paminklo statusą. Barokiniame Puopės bažnyčios portalo frontone puikuojasi fon Bėrų ir fon Medemų aljanso herbas, kurį laiko ant užpakalinių kojų stovintys heraldiniai liūtai. Virš herbo – perskirti skaičiai 17 ir 71, nurodantys bažnyčios statybų pradžios datą. Bažnyčios kieme auga maumedžiai ir liepos, kartu su dvaro želdiniais sudarantys stilistiškai vientisą vaizdą.
Puopės bažnyčios statytoja laikoma barono Ulricho Johano fon Bėro našlė Luizė Šarlotė fon Bėr, kuri prieš persikeldama į Ancės dvarą liepusi iš savo dvare degintų plytų Puopėje pastatyti bažnyčią. Puopės bažnyčia pašventinta 1786 m. spalio 7 d.
Bažnyčia yra tinkuotas ir baltintas vienanavis išilginis statinys iš akmens ir plytų, turintis trapecijos formos altoriaus dalį ir plane išsiskiriantį kvadratinį bokštą su barokine smaile.
Išilginės ašies kryptimi prišlieta zakristija. Bažnyčios navos išilginiuose fasaduose ir altoriaus dalyje yra langų angos su pusapvalėmis arkomis.
1770. gadā Luīze Šarlote Ances pulksteņmeistaram Rūdolfam Gīzī pasūtīja torņa pulksteni ar uzrakstu: Charlotta da Behr née de Medem ma lessés faire. 1770 metais Luizė Šarlotė iš Ancės laikrodžių meistro Rudolfo Gizi užsakė laikrodį su užrašu: „Charlotta da Behr née de Medem ma lessés faire. Rud: Guisy ma fait ‘a Anzen.“ Laikrodžio mechanizmas nebeveikia.
1879 m. bažnyčia ir jos dalys, įskaitant altorių, iš pagrindų perdarytos. Baronas Karlas Johanas fon Bėras liepė bažnyčią perstatyti ir dešinėje pusėje įrengti ypatingus krėslus su atskiru įėjimu dvarininkams. (įėjimas užmūrytas, o krėslai išimti Latvijos nepriklausomos valstybės laikotarpiu).
Virš įėjimo – medinėmis kolonomis paremta vargonų galerija su puslankio formos vidine dalimi. 1898 metais pastatyti firmos „E.F. Walcker & Co“ vargonai.
Vertikaliai trijų linijų dalinamo ąžuolinio altoriaus centrinėje nišoje su smailėjančia arka yra nežinomo profesionalaus menininko paveikslas „Golgota“. Viršutinę paveikslo dalį puošia vimperga su fleronais ir krabai. Kairėje paveikslo pusėje virš gotiškais ornamentais puoštų nišų matomas fon Medemų ir fon Bėrų aljanso herbas. Dešinėje paveikslo pusėje – fon Lambsdorfų ir fon Bėrų aljanso herbas. Pokario metais herbai apgadinti.