Didįjį Penktadienį, balandžio 18 d., 16.00 val. koncertų salėje „Latvija“ koncerte „Stabat Mater“ skambės išskirtiniai sakralinės muzikos kūriniai, sukurti skirtingais laikotarpiais – Antonio Vivaldi „Stabat Mater“, Leros Auerbach „Sogno di Stabat Mater“ ir Maurice’o Duruflé „Requiem“.
Didįjį Penktadienio koncerte pasirodys Ventspilio kamerinis orkestras, mišrus choras „Ventspils“, Ilona Bagele (mezosopranas), Laura Grecka (mezosopranas), Ance Lipste (altas), Rinalds Kandalincevs (baritonas), Aigars Reinis (organas), Edgars Vaivods (vibrafonas) ir Konstantinas Paturskis (smuikas). Koncerto meninis vadovas ir dirigentas – Aigars Meri, o jį ves Liene Jakovļeva.
Didžiojo Penktadienio koncertą pradės Antonio Vivaldi „Stabat Mater“, kurio pagrindas yra XIII amžiaus lotynų himnas Šventajai Mergei Marijai. Kūrinį Vivaldi užsakė Brešos Santa Maria della Pace bažnyčia, kad jis būtų atliktas 1712 metų Didžiojo savaitės šventės metu. Vivaldi nusprendė inscenizuoti tik pirmus dešimt „Stabat Mater“ himno stulpelių, tačiau, nepaisant to, kūrinys atrodo užbaigtas, baigiasi jaudinančiu „Amen“, kuris suteikia pabaigos pojūtį. Skirtingai nuo Vivaldi koncertams būdingų energingų smuikų ir galingų garsų, „Stabat Mater“ yra ramus ir santūrus. Šiuolaikiniai muzikos ekspertai pažymėjo, kad jame „nėra nieko iš lengvo venecijietiško charakterio“, atmosfera yra „švelni, bet beveik klaustrofobiškai introvertiška“, kas atitinka kūrinio temą. Nors šiandien šis kūrinys laikomas viena iš jautriausių ir galingiausių „Stabat Mater“ interpretacijų, daugelį metų jis buvo pasmerktas užmarščiai, kol 1939 metais jis buvo rastas ir jo atlikimu Sienos muzikos savaitėje pasirūpino ispanų kompozitorius Alfredo Casella.
Prancūzų kompozitoriaus Moriso Duruflé „Requiem“ Didžiojo Penktadienio koncerte skambės versija, kurios Lietuvoje niekada anksčiau nebuvo atlikta. 1941 metų gegužę Duruflé gavo užsakymą sukurti simfoninę poemą, tačiau įprastinė nesugebėjimas apsispręsti ir beveik paralyžuojantis perfekcionizmas stipriai paveikė kūrinio progresą. Galiausiai idėja sukurti simfoninę poemą buvo atmesta, ir jis nusprendė rašyti „Requiem“, kurį paskyrė savo tėvo atminimui, o jis buvo baigtas 1947 metais. Šiame requiem nėra nieko tragediško, nes, įkvėptas Mocarto, kompozitorius kalba su žmonėmis paprasta, žmogiška kalba – tyliai, bet prasmingai. Šiam kūriniui egzistuoja trys redakcijos, tačiau koncertų salėje „Latvija“ jis bus atliktas su organais.
Jauniausias iš trijų kūrinių yra Leros Auerbach „Sogno di Stabat Mater“, sukurtas pagal išskirtinio smuikininko ir kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ vadovo Gidono Kremerio užsakymą. Pirmasis atlikimas įvyko 2009 metais. Kompozitorė neslepia – šis kūrinys buvo eksperimentas. „Iš vienos pusės, tikslas buvo perrašyti pasirinktus Pergolesi žymiojo šedevro fragmentus koncertui grosso smuikui, altui ir kameriniam orkestrui, tuo pačiu išlaikant ištikimybę originalaus kūrinio dvasią. Iš kitos pusės, tikėjausi sukurti dialogą, požiūrį į tą pačią temą mūsų laikais. Dialogas gali vykti įvairiuose lygiuose. Ar tai yra dialogas tarp motinos ir vaiko, pradžios ir pabaigos, muzikanto ir klausytojo, solistų ir ansamblio, vienatvės ir supratimo? Galbūt galiausiai nėra tokios didelės skirties tarp vokalinio ir grynai instrumentinio, šventos kalbos ir kasdienės kalbos, monologo ir dialogo, realybės ir sapno? Kiekviena malda yra dialogas, net jei adresatas, atrodo, nėra pasiekiamas“, – svarsto Lera Auerbach.
Koncertą organizuoja SIA „Kurzemes filharmonija“ su Ventspilio miesto savivaldybės parama. Bilietus galima įsigyti koncertų salės „Latvija“ kasoje, taip pat visose „Biļešu paradīze“ pardavimo vietose ir internetu bilesuparadize.lv.
